Daugiau kaip dešimtadalį (11,2 proc.) Lietuvoje pernai sunaudotos elektros energijos pagamino šalyje veikiančios vėjo jėgainės ir tarp žaliosios energijos gamybos išteklių nusileido tik kietajam biokurui. Nors vėjo jėgainių šalyje įrengiama vis daugiau, tačiau bijant neigiamo poveikio gamtai bei asmeninei savijautai jų kaimynystė ne visuomet sutinkama draugiškai.
Paprastai nerimaujama dėl to, kad į vėjo jėgaines atsitrenks ir žus paukščiai, vyraus nuolatinis triukšmas, kris žemės, būsto vertė. Tokie ir panašūs stereotipai, sukurti iš dalies tiesos ir iš didelės dozės prasimanymų, dažniausiai baugina žmones. Tačiau siekiant mažinti anglies dvideginio išmetimus į atmosferą ir stabdyti klimato kaitą, atsinaujinančios energetikos šaltinių plėtra yra vienintelis būdas gyventi švariau ir sveikiau. Todėl griauti nepagrįstus mitus yra būtina.
- Dėl vėjo jėgainių žūsta paukščiai.
Pasaulyje vėjo jėgainių poveikis laukinei gamtai tiriamas dešimtmečius. Laikui bėgant vėjo jėgainės atpigo ir išpopuliarėjo, todėl norima aiškiai žinoti, kaip jos keičia aplinką.
Ar tiesa, kad dalis paukščių žūva dėl vėjo jėgainių? Būtų neprotinga teigti, kad vėjo jėgainės aplinkai nedaro jokio poveikio. Dar 1962 metais biologė Rachel Carson pastebėjo, kad „gamtoje niekas neegzistuoja vienas“. Tačiau užtenka pažvelgti į sausus faktus. Skaičiuojama, kad per metus į vieną vėjo jėgainės turbiną atsitrenkia ir žūsta apytiksliai penki paukščiai. Galbūt nuskambės neįtikėtinai, tačiau katastrofa atskirų šalių ekosistemoms yra laikomos ne vėjo jėgainės, o…katės! Būtent jos sumedžioja didžiąją dalį per metus pražūstančių paukščių.
Paukščių populiacijas kur kas labiau nei vėjo jėgainės mažina atsitrenkimai į aukštos įtampos elektros laidus, pastatų langus, susidūrimai su kelių transporto priemonėmis, jų mažėjimą lemia ir žemdirbystė bei mobiliojo ryšio bokštai.
- Vėjo jėgainės kelia didelį triukšmą.
Vėjo jėgainių sparnus įsuka vėjas, todėl jų skleidžiami garsai yra dvejopos prigimties – aerodinaminiai bei mechaniniai. Svarbu žinoti, kad saugant vietos gyventojų ramybę visose šalyse galioja reikalavimai išlaikyti atstumą nuo gyvenamųjų pastatų. Tokie reikalavimai galioja ir Lietuvoje.
Atsakingi vėjo jėgainių parkų plėtotojai niekuomet nepasisakys už „laukinę plėtrą“ bet kur ir bet kaip, nesilaikant atstumų ir kitų nustatytų reikalavimų. Kompanijos „General Electric“ ekspertų vertinimu, už 300 metrų veikianti oro jėgainė skleidžia maždaug 43 decibelų garsą. Palyginimui, oro kondicionierius veikia apie 50 decibelų, o dauguma šaldytuvų – apytiksliai 40 decibelų garsumu. Už 500 metrų stovinti vėjo jėgainė skleis apie 38 decibelų garsą.
Išvada: vėjo jėgainės skleidžiamas garsas tiesiog pasimes tarp namų aplinkoje nuolat veikiančių prietaisų garsų.
- Šalia vėjo jėgainių esančio nekilnojamojo turto vertė sumažės.
Nekilnojamojo turto įsigijimas yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo investicijų, todėl nenuostabu, kad pastatų bei žemės vertės klausimas netoliese statant vėjo jėgaines kyla įvairių šalių gyventojams.
Prieš keletą metų Londono ekonomikos mokykla paskelbė pakankamai prieštaringą tyrimą. Viena vertus, jis atskleidė, jog Anglijoje ir Velse būsto kainas išties kiek sumažino vėjo jėgainių kaimynystė. Tačiau dar aktyviau į vėjo jėgaines investuojančioje Škotijoje būsto kainų kryptis judėjo priešinga kryptimi. Į šį fenomeną dėmesį atkreipę ekspertai mano, kad papildomos investicijos į vietinės ekonominės veiklos suaktyvinimą bei diegiamus laisvalaikio sprendimus kaip tik įkvepia tokioms vietoms naujos gyvybės.
Vienas tokių pavyzdžių yra didžiausias Škotijos miestas Glazgas. Šalia jo esančio vėjo jėgainių parko buvo įrengta net 130 kilometrų trasų pėstiesiems, dviratininkams, pasivaikščiojimams su šunimis. Vos per pirmuosius du mėnesius trasomis pasinaudojo net 25 tūkst. lankytojų.
Taigi, galvojant apie vėjo jėgainių parką plėtotojams labai svarbu išnaudoti vietos sinergiją ir bendromis jėgomis su vietos bendruomene surasti sprendimus, kurie suaktyvintų užimtumą ir galbūt sudarytų prielaidas naujiems verslams atsirasti, padėtų pagerinti gyvenimo, laisvalaikio praleidimo kokybę. Akivaizdu, kad būsto bei žemės kainoms kilti padės sutvarkyta ir perspektyvi, o ne palikta savieigai aplinka.