Iš vėjo išgaunama elektros energija nuo 2017 metų tapo populiariausiu energijos gavybos iš atsinaujinančių išteklių būdu Europoje ir aplenkė prieš tai dominavusias hidroelektrines. Lietuvoje, kur hidroelektrinių statybai nėra palankių gamtinių sąlygų, taip pat dominuoja vėjo jėgainės. Jų plėtra nesustoja ir daugiausiai vėjo jėgainių Lietuvoje turinčiame Pagėgių krašte. Artimiausiu metu šioje Vakarų Lietuvos dalyje bus galima išvysti naujų ir itin modernių vėjo jėgainių. 

Nuo 2016-ųjų vėjo jėgainių parką Pagėgių rajone plėtojanti bendrovė „LT Energija“ planuoja čia pastatyti dar per 60 vėjo jėgainių, išsidėsčiusių gana didelėje rajono teritorijoje ir optimaliu atstumu nutolusių nuo vietovėje esančių gyvenviečių bei saugomų teritorijų. Planuojama, kad inovatyvių jėgainių galia bus 6,2 MW, o jų aukštis sieks iki 220 m. Be to, naujosios pažangios jėgainės savo išvaizda gerokai skirsis nuo tų, kurios dabar matomos Pagėgių krašte. Lyginant su pastarosiomis, naujųjų vėjo jėgainių siauresnis ir bokštas, ir sparnai, kas lemia mažesnę vėjo jėgainių parko įtaką kraštovaizdžiui, dėl kurio dažnai nerimauja vietiniai gyventojai.

„Per kelerius paskutinius metus vėjo jėgainių pramonė gerokai pažengė į priekį, todėl vystydami vėjo jėgainių parką Pagėgių rajone konsultavomės su pasauliniais vėjo jėgainių gamintojais, kad rastume optimaliausius šiam kraštui sprendimus, kad pateisintume nacionalinius ir vietos gyventojų lūkesčius bei išsklaidytume nuogąstavimus. Džiaugiuosi, kad pavyko rasti sprendimą, kuris leistų pastatyti tokias vėjo jėgaines, kurios turės mažiausią poveikį aplinkai, tačiau bus išlaikytas jų efektyvumas. Esu įsitikinęs, kad visa tai atsispindės ir poveikio aplinkai vertinime, kuriame yra  įvardintas rekomenduojamas jėgainių kiekis, aukštis bei galia“, – sako „LT Energija“ vadovas Mindaugas Juodis.

Rekomendacijos: jėgainių vieta ir želdiniai

Bendrovės „LT Energija“ užsakymu atliktame poveikio aplinkai vertinime kraštovaizdžio dalį rengęs Klaipėdos universiteto dėstytojas doc. dr. Jonas Abromas sako, jog tokio darbo tikslas – išnagrinėti aplinką iš skirtingų taškų: svarbiausių regyklų, kelių, piliakalnių, apžvalgos aikštelių ir, be abejo, gyvenamųjų vietovių. „Tai daroma įsijaučiant į gyventojo situaciją: ar jėgainės bus ne per arti, ar ne per stipriai vizualiai matomos. Pagal atliktas apklausas gyventojai nepritaria elektrinių vaizdui tuomet, kai jis stipriai dominuoja kraštovaizdyje, tačiau jei jos nutolusios ir yra tik kraštovaizdžio dalis, tuomet vertinama teigiamai“, – sako docentas.

Pasak jo, po tokios analizės teikiamos rekomendacijos ir sprendimai. „Kartais siūlome elektrines toliau pastumti, kad jos, pavyzdžiui, pasislėptų už miško masyvų ar būtų statomos žemesnėje reljefo vietoje. Tarp rekomendacijų būna ir siūlymas gyvenvietės kraštą apsodinti želdinių juosta: tokiu atveju vėjo jėgainių nesimato visiškai atvirai, jas užstoja medžių lapija ir tolumoje gyventojai mato tik jėgainių viršūnes“, – pasakoja kraštovaizdžio ekspertas, prisimindamas, jog būtent tokie sprendimai siūlyti ir „LT Energija“ projekto atveju.

Nors vėjo jėgainių kraštovaizdyje klausimas neretai sukelia diskusijas, jų nauda abejoja retas. 2019-aisiais Kauno technologijų universiteto (KTU) atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma šalies gyventojų teigiamai vertina atsinaujinančius energijos išteklius, o vėjo energiją tuomet palankiai įvertino net 84 proc. respondentų. Gyventojų nuomone, daugiausiai Lietuvai reikalingos energijos turėtų būti gaminama pasitelkiant saulę ir vėją.

Vertina griežtai ir objektyviai

Poveikio aplinkai vertinimo išvadomis remiasi ir kitos institucijos. Pavyzdžiui, parengtų informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų pagrindu Aplinkos apsaugos agentūra priima atrankos išvadas ir sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos veiklos galimybių, tarp jų ir dėl vėjo elektrinių. Pasak AAA Projektų vertinimo skyriaus vedėjos Dalės Amšiejienės, dalis vėjo jėgainių statytojų pagal teisės aktus privalo kreiptis į agentūrą, o tarp gausybės dokumentų teikiami ir susiję su poveikio aplinkai vertinimu. „Mes savo ruožtu pirmiausia atliekame atranką, ar reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, o jei taip –  atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, rengiama programa ir ataskaita, kur nustatomas numatomos veiklos poveikis orui, vandeniui, gamtiniam karkasui, kraštovaizdžiui ir kitiems aplinkos komponentams”, – aiškina ekspertė.

Išanalizavę PAV dokumentus, PAV subjektų išvadas, gautus visuomenės pasiūlymus ir pastabas, AAA priima sprendimą, ar galima planuojama veikla konkrečioje teritorijoje – vėjo jėgainių statymo atveju pateikiamos išvados, ar konkrečioje teritorijoje leidžiama statyti vėjo jėgaines. „Be abejo, atvejų pasitaiko visokių ir tikrai būna sprendimų, kad negalima vykdyti planuojamos veiklos. Poveikio aplinkai vertinimo procedūrose remiantis įstatymais labai atidžiai vertinami visi poveikiai ir rizikos“, – aiškina ji.

Pasak ekspertės, UAB „LT Energija“ jau turi priimtų atrankų išvadų dėl vėjo jėgainių statybos. Pagal priimtas atrankų išvadas bendrovė planuojamoje teritorijoje gali pastatyti per 90 vėjo jėgainių. Šiuo metu bendrovė taip pat rengia poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą.      

Svarbu matyti visumą

Pagėgių savivaldybės architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Valdemaras Dikmonas teigia, kad vėjo jėgainių statybose svarbus žodis tenka ne tik institucijoms, bet ir vietos gyventojams. „Visada su gyventojais būna organizuojami susitikimai, žmonės išreiškia savo valią, išsako pageidavimus. Pasitaiko nuogąstavimų dėl triukšmo ar kraštovaizdžio pasikeitimo, bet paprastai bendraujant pavyksta susitarti ir rasti visiems tinkamą sprendimą“, – teigia jis.

Pasak pašnekovo, vėjo jėgainės yra priskiriamos prie visuomenei svarbių statinių, o  teisės aktai tokiems statiniams  numatyto privalomą visuomenės informavimą. Statytojas informuoja visuomenę apie numatomą statinių projektavimą ir organizuoja gyventojų dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus. „Taigi mes, kaip savivaldybė, privalome užtikrinti, kad viskas vyktų pagal įstatymo raidę”, – sako V. Dikmonas. Jo teigimu, toks procesas nėra nei lengvas, nei trumpas. Visgi, „LT Energija“ jau yra nuėjusi netrumpą kelią ir šiuo metu yra galutinėje vėjo jėgainių parko projektavimo stadijoje.

Savivaldybės atstovas primena, jog vėjo jėgainių parkai prisideda prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų didinti energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių. Todėl ir vėjo jėgainių statyba turėtų būti kiekvieno iš mūsų rūpestis. Panašios nuomonės laikosi ir doc. dr. J. Abromas. „Būtų kvaila teigti, kad vėjo elektrinės nedaro absoliučiai jokio poveikio aplinkai, tačiau reikėtų matyti visumą: elektros energijos reikia mums visiems – ir vėjo jėgainių poveikis yra ženkliai mažesnis, nei tradiciniai elektros gavimo būdai. Svarbiausia jas statyti atsakingai”, – teigia docentas.